- poprotis
- póprotis sm. (1); SE147 žr. paprotys: 1. Kožnas savo turėjo priežodį, pópročius Imb. Kad ne tas prakeiktas poprotis, galgi aš gerč! Ds. Rūkyt – blogas póprotis Ds. ^ Jaunas sveikata, o senas pópročiu Ds. 2. Žmonių būklė ir popročiai Vr.
Dictionary of the Lithuanian Language.